OBELŲ, KRIAUŠIŲ APSAUGA NUO LIGŲ IR KENKĖJŲ
1.Purškimas (brinkstant pumpurams)
(nuo ligų) – čempionas, kiti vario grupės preparatai
2. Purškimas (žiedpumpurių rausvėjimo tarpsnyje)
(nuo ligų) – ditanas, efektorius (vienu iš jų)
(nuo kenkėjų) – fastakas, arivo (vienu iš jų)
3. Purškimas (po žydėjimo)
(nuo ligų) – skoras, chorus, penkocebas (vienas iš jų)
4. Purškimas (vaisių užuomazgų – vaisių kritimo tarpsnyje)
(nuo ligų) – skoras, chorus, penkocebas (vienas iš jų)
VYŠNIŲ, TREŠNIŲ APSAUGA NUO LIGŲ IR KENKĖJŲ
1.Purškimas (iki pumpurų brinkimo)
(nuo ligų) – čempionas, kiti vario grupės preparatai
2. Purškimas (prieš žydėjimą)
(nuo ligų – kokomikozės, moniliozės) – vario grupės preparatai, efektorius, topazas (vienu iš jų)
(nuo kenkėjų) – fastakas
3. Purškimas (po žydėjimo, vainiklapiams krintant)
(nuo ligų) – topazas, efektorius (vienu iš jų)
(nuo kenkėjų) – fastakas, arivo (vienu iš jų)
Persikus pirmą ir antrą purškimą purkšti efektor – nuo frinozės (pradeda raukšlėtis lapai, džiūti ūgliai).
Slyvas nuo kenkėjų purkšti prieš žydėjimą ir vainiklapiams krintant fastaku arba arivo.
Vyšnias ir trešnes nuo vyšninės musės (kad nekirmytų) purkšti tuoj po žydėjimo fastaku arba arivo.
Preparatų norma būna nurodyta ant pakuotės, geriausia purkšti vakare, kada tykus oras, kai neskraido bitės. Chemikalus kaitalioti, nepurkšti tais pačiais du kartus iš eilės, nes ligos ir kenkėjai pripranta ir chemikalai nebūna tiek veiksmingi.
SODINUKŲ SODINIMAS
Prieš įveisiant sodą, turi būti tinkamai paruošta žemė, išnaikintos piktžolės, atliktas gilesnis arimas.
Obelys ir kriaušės gali augti rūgštesnėje dirvoje, o vyšnios ir slyvos nemėgsta rūgščios žemės, todėl prieš įveisiant kaulavaisių sodą, rūgščią žemę būtina pakalkinti.
Slyvas, įskiepytas į kaukazinės slyvos poskiepį, sodiname truputį giliau skiepijimo vietos, taip pat sodiname ir vyšnias. Taip poskiepis išleidžia mažiau laukinių atžalų.
Slyvas, įskiepytas į Vangelhaimo vengrinės poskiepį, sodiname skiepijimo vietą palikdami truputį virš žemės.
Sėklines (aukštaūges) obelis ir kriaušes sodiname skiepijimo vietą paliekant truputį virš žemės, o įskiepytas į žemaūgius ir pusiau žemaūgius poskiepius, paliekant skiepijimo vietą 5 – 20 cm. virš žemės (priklausomai nuo poskiepio). Kuo žemaūgiškesnis poskiepis, tuo mažesnį atstumą paliekame virš žemės paviršiaus.
Obelis ir kriaušes galime sodinti tiek rudenį, tiek ir pavasarį, o slyvas, vyšnias, trešnes, persikus ir abrikosus patartina sodinti pavasarį, kadangi iš rudens pasodintas medelis nespėja prigyti ir šaltą žiemą gali pašalti. Atsparias šalčiui veisles bei 2 metų sodinukus galime sodinti ir iš rudens.
Vaismedžių sodinimo atstumai priklauso ne tik nuo genties, bet ir nuo veislės, poskiepio.
Obelis ir kriaušes su sėkliniais poskiepiais patartina sodinti 5 x 3 m. atstumais, su pusiau žemaūgiais poskiepiais – 4 x 2 m. atstumais, su visai žemaūgiais poskiepiais 3 – 4 metrai tarp eilių ir 1 – 1,5 m. tarp vaismedžių.
Vyšnias sodiname – 4 x 2,5 m. atstumais, slyvas su kaukazinės slyvos poskiepiais – 5 x 2,5 m. atstumu, su Vangelhaimo vengrinės poskiepiais – 4 x 1,5 m. atstumais.
Trešnes, persikus, abrikosus sodiname 5 x 3 m. atstumais.
Sodinant vaismedžius į tinkamai paruoštą dirvą kasame tokias duobes, kad tilptų sodinukų šaknys. Dugne patartina supilti nedidelį kauburėlį, šaknis paskleisti, kad nebūtų užsilenkusios, o jeigu per ilgos – apkarpome. Prilaikant sodinuką užpilame šaknis žemėmis, patį sodinuką truputį sujudiname, kad pribirtų žemių tarp šaknų. Žemę sumindome, vaismedį palaistome. Rudenį užteks ir vieno palaistymo, o pavasarį laistome dažniau, kad vaismedis geriau prigytų, išleistų papildomas šaknis, būtų stipresnis. Tik stiprus medis bus atsparesnis ligoms, geriau peržiemos, greičiau duos gausesnį derlių.
Nepamirškite 2 – 3 metų ir vyresniems medeliams vasario mėnesį nubalinti kamienus, kad nesuplyšinėtų žievė, kamienas nesusirgtų žievės ligomis.
Jauniems medeliams būtina išpurenti pomedžius, nuravėti piktžoles, apmulčiuoti. Mulčas neleis augti piktžolėms, neleis išgaruoti drėgmei.
Prigijusiems medeliams patartina pavasarį paberti po saujelę amonio salietros, iš rudens galime apdėti mėšlu.